- tyrybė
- tyrýbė sf. (1) Š, DŽ, FrnW, tyrỹbė (2) NdŽ; Ser tyrumas, skaistybė: Sauliukas vis dėlto tebebuvo pilnas kūdikiškos tyrybės Vaižg. Anos sektos nariai griežtai laikęsi tyrybės įsakymų ir bijoję susitepti, susidurdami su kitomis tautomis, kurias laikė netyromis EncV1151(A.Sal).
Dictionary of the Lithuanian Language.
